Kas yra Ozonas?

Kas yra Ozonas?

Ozonas yra dujos. Ir jos sudarytos tik iš vieno elemento – deguonies. Ozoną galima įsivaizduoti kaip įprastą O2 molekulę su labai nervingu, aktyviu, reaktyviu, sudirgusiu, energingu ir gyvybingu O1 atomu. Jis aktyvus ir reaktyvus.

Ozonas yra galinga antimikrobinė medžiaga, dujinės ir vandeninės būsenos tinkama taikyti maisto pramonėje. Molekulinis ozonas ar jo skilimo produktai greitai nukenksmina mikroorganizmus, reaguodami su tarpląsteliniais fermentais, branduoline medžiaga ir jų ląstelės apvalkalo komponentais, sporų apvalkalais ar virusų kapsidėmis. Taikomas maisto pramonėje ozonas generuojamas vietoje ir greitai suskyla, nepalikdamas jokių likučių. Ozonas tinka nukenksminti produktams, įrangai, su maistu besiliečiantiems paviršiams ir apdorojimo aplinkai.

Pramoninės ozono gamybos pagrindas – gausūs ir neišsenkantys O2 ištekliai. Ozonas (O3) susidaro persitvarkant atomams deguonies molekulėse, kai jos paveikiamos aukštos įtampos elektros išlydžiu. Produktas – melsvos aštraus kvapo dujos, pasižyminčios stipriomis oksidacinėmis savybėmis. Ozonas susidaro reaguojant laisviesiems deguonies radikalams su deguonies molekulėmis ir susidarant triatomėms deguonies molekulėms. Be fotocheminio ir elektros išlydžių metodų, ozonas gali būti gaminamas cheminiais, terminiais, chemobranduoliniais ir elektrolizės metodais. Dažniausiai komerciniais tikslais gaminant ozoną taikomas vainikinių išlydžių metodas.

Du elektrodai, aukštos įtampos ir žemos įtampos, atskirti specialiu dielektriku, užtikrina siaurą iškrovos plyšį. Elektronai, turintys pakankamai kinetinės energijos suskaldyti deguonies molekulę, susiduria su jomis, ir ozono molekulė gali susidaryti iš kiekvieno deguonies atomo. Jei per ozonatoriu leidžiamas atmosferos oras, pagaminama 1-3% ozono; tuo tarpu naudojant aukšto grynumo deguonį galima pagaminti iki 16% ozono. Taigi, ozono koncentracija negali būti pakelta virš taško, kai susidarymo ir skilimo greitis vienodas. Ozonas gaminamas naudojimo vietoje, nes jo negalima sandėliuoti dėl jo spontaninio skilimo į deguonies atomus.